- dvasinga
- dvasi̇̀ngas, dvasi̇̀nga bdv. Dvasi̇̀ngas žmogus.
.
.
dvasingas — dvasìngas, a adj. (1) [K(B)], J, dvãsingas (1); SD127, SD47, N 1. kuris turi daug psichinių jėgų; išmintingas: Dvasingas žmogus rš. Mes matome ryškią ir dvasingą Lietuvos praeitį rš. 2. turintis gyvybę, dvasią: Vėžys yra dvãsingas (gyvas)… … Dictionary of the Lithuanian Language
vaisymas — vaĩsymas sm. (1), vaĩsymos ind. 1. SD254, Sut → vaisyti 1: Gyvulių vaĩsymas DŽ. Javų vaisymas P.Klim. 2. → vaisyti 3: Idant tąja žyme didį anos žemės vaĩsymą parodytų DP593. 3. refl. → vaisyti 4 (refl.): Rugiai vasariniai – a … Dictionary of the Lithuanian Language